Raiti nuo trejų metų

Nadam festivalis – puiki proga susipažinti su Mongolijos tradicijomis, ypač tradicinėmis sporto šakomis. Festivalis vyksta kasmet liepos 11-12 dienomis visoje šalyje. Imtynės, šaudymas iš lanko, budistiniai ritualai, mergaičių gimnasčių meninės kompozicijos, arklių (pietuose kupranugarių) lenktynės ir dar daug įdomybių. Didelį įspūdį paliko arklių lenktynės, kuriose dalyvauja vaikai nuo 3 metų.Visa giminė “serga” už savo jojiką, labai aistringai jį palaiko, o jei į finišą atjoja tik žirgas, tai greitoji važiuoja ieškoti raitelio. Nejauku buvo matyti pusgyvius vaikus (tų, kuriuos susirinko greitoji, nemačiau), iš visų jėgų talžančius arkliukus, ir baubiančią pusgirtę suaugusių minią, trokštančią, kad jų giminei būtų laimėta garbė. Vis dėlto mongolų jojimo įgūdžiai ir veikla ant žirgo (jie jodami, matyt, ir kojines gali megzti) tikrai daro įspūdį.

Ši ir kitos nuotraukos – Emilijos Latėnaitės-Beliauskienės

Tranzuojam

Vienas iš kelionės tikslų – Gobio dykuma. Ją pasiekti nusprendėme tranzuodami. Galvojome, jog jeigu jau iš Ispanijos į Lietuvą partranzavom, tai Mongolijoje kliūčių neturėtų kilti. Apsirikome. Daug kur Azijoje mašinos mielai paima pakeleivius, bet už tai paprašo atitinkamo mokesčio. Mums teko visomis mokamomis kalbomis (labiausiai pravertė rusų, anglų ir ženklų) išsiversti: ”Pavežkite, kiek toliausiai galite be pinigų”. Keisčiausia, kad šis burtažodis tikrai veikė ir net pakeldavo vairuotojams nuotaiką, o tada jau ir “nemokamas” kelias gerokai prailgėdavo. Antrasis netikėtumas – kelių nebuvimas. 100 km nuo Ulan Batoro keliai baigiasi ir atsiranda kryptys: per pievą, per stepę ir galiausiai per dykumą.

Teko sėdėti ir dykumoje. Horizonte kupranugariai ganosi, saulė spindulių negaili, vandenį taupai kaip kažin ką, nes nežinia, kada koks automobilis iš kur pasirodys. Tik pamatę horizonte dulkes – bėgte nubėgome ta kryptim stabdyti automobilį ir prašytis pavežamiems.

Čingis vodka

Mums tikrai sekėsi. Dalanzadgad (piečiausią Mongolijos miestą) pasiekėm per dvi paras.Važiavom priekaboj su daugiavaike šeima ant metalo laužo, benzovežio kabinoj su jauna šeima (su jais ir nakvojom dykumoje, užsitvėrę benzovežio cisternom), galiausiai, su kažkokiu specialiuoju būriu, kuris su misija važiavo iš Ulan Batoro ir kiekviename aimage (rajone) buvo pasitinkamas vietos valdžios su vaišėmis.

Neįtikėtina, kad net 40C karštyje mongolai maukia Čingis vodką, o butelius meta pro langą. Visoje stepėje ir dykumoje jų pilna. Užkandai naudojami tokie mažučiai svogūnų laiškeliai, kurie ten kur ne kur auga. Ir gyvuliai jais minta.

Jurta iš vidaus

Dalanzadgad veikiančio viešbučio neradom, todėl teko pagyvent jurtose pas vietinius..Baldai(spintos, spintelės, tualetinis staliukas su veidrodžiu, suvynioti miego kilimai, televizorius)išstatyti ratu palei sienas. Centre-krosnelė su kaminu,išeinančiu per stogą.Vienoje jurtoje grindys išklotos baltomis plytelėmis.Gaminama ant dujinės ar elektrinės mažytės viryklės.“Patogumai” lauke,kur iš kranelio teka vanduo,o šalia bulvių darželio stovi “būdelė”.

Mongolai iš vidaus

Neįtikėtina, kaip natūraliai ir svetingai mus priėmė vietiniai žmonės,su kuriais net susikalbėti dorai ne visada galėjome (vyresnė karta dar moka rusų, o jaunoji jau moka anglų, sunkiausia – su viduriniąja).

Išrodė visus nuotraukų albumus su išsamiais pasakojimais, šeimos vertybes (muzikos instrumentus, Nadam laimėtus apdovanojimus), pasidalino vakariene: virta arkliena, fermentuotu kumelės pienu airagu, kupranugarės pieno sūriu. Suorganizavo mums dviems kelionę džipais po dykumą su vietinis gidais.

Smėlis, karštis ir ledas

Gobio dykuma: kupranugariai horizonte, jurtos, nutolusios viena nuo kitos šimtais kilometrų, laisvai besiganančios arklių ir ožkų kaimenės, tarp uolų nespėjęs ištirpti per žiemą prišalęs ledas, nepaisant to, kad oro temperatūra 40C. 100 km nusidriekusios smėlio kopos, į kurias užkopus (o tai reikalauja laiko ir jėgų) matosi Kinija. Nuostabus jausmas – tapti šokinėjančiu taškeliu begalinėje smėlio jūroje.

Vakarienė prie laužo, airagas, mongoliškos dainos(pagaliau!!!), begalybės žvaigždžių ir sapnai palapinėje, klausant dykumos nakties.

Egzotinės – pažintinės kelionės į Mongoliją