Namaste Indija! Arba dvasiniai pasipildymai Šiaurėje. II dalis

namaste_ii_konv

Jogų Meka

Iš Haridvaro automobiliu kilome aukštyn Himalajų priekalnėmis į Rišikešą, miestą, į kurį noriu sugrįžti. Pakeliui pravažiavome prekeivius, karves, šventyklas, milžiniškas dievų skulptūras. Miestas mirgėte mirgėjo nuo rausvų, melsvų ir kitų nuostabiausių spalvų, kurios maišėsi su dulkėmis. Štai jis natūralus dulkėtų miestų ir gaivus kalnų, apdriskusių vargetų ir ryškiaspavių prabangių sarių Indijos grožis.

Mergaitė

Rišikešas – dvasinio turizmo miestas, pasaulinė jogos sostinė, kuriame maišosi įvairiausių religijų, pažiūrų ir pakraipų žmonės. Mums pasisekė atvykti prieš pat Šivos gimtadienį. Miestas kasdieną vis labiau pildėsi ir pūtėsi nuo prekeivių, maldininkų iš visos Indijos ir vakariečių, kuriuos čia traukė dar vienas renginys – traptautinis jogos festivalis. Kas vakarą siauromis laiptuotomis gatvėmis leidomės nuo viešbučių, įsikūrusių viršutinėje miesto dalyje, link Gangos, palikdami papuošalų, smilkalų, skarų, sarių ir medžiagų prekeivius, žadėdami sugrįžti. Prie upės visas miestas rinkosi ugnies apeigoms – Saulės palydėtuvėms. Gangos upėje lotoso poza meditavo milžiniška Šivos statula, gražuolio ilgaplaukio dievo su mėnuliu virš galvos, svarbiausio jogų dievo. Jis atsakingas už visa ko griovimą, keitimą, nes be šio proceso nebūtų naujo kūrimo. Basomis kojomis sėdome ant laiptuotos krantinės ir įsiliejome į šventų giesmų meditacinį giedojimą. Pakrantėse degė laužai, kuriuose maldininkai atnašavo aukas dievui ir šventais suodžiais tepė kaktas.  Čia rinkosi būriai stebuklo sukurti šeimą besitikinčių jaunų vyrų (dėl politinių, demografinių ir kultūrinių reguliatorių Indijoje užaugo ištisa karta, kurios daugumą sudaro vyrai ir nuotakų trūkumas yra pagrindinė jų nelaimė), taip pat oranžiniai apsitaisiusių jogų, elgetų ir kaimiečių, sugužėjusių šventinėmis dienomis prekiauti, ir vakariečių, apsitaisiusių įmantriausiais kostiumais, tartum aktorių iš kino filmų “Žvaigždžių karai”, “Penktas elementas” bei “Avataras” filmavimo aikštelių.

Jogų

Gatvės plyšėte plyšo nuo reklaminių plakatų, kviečiančių į jogos retrytus (pasitraukimo nuo savo kasdienių pareigų ir susiliejimo su savimi ar dievu laiką, skirtą dvasinėms proto ir kūno praktikoms) daugybėje čia įsikurusių ašramų, dvasinių buveinių, kuriose būrėsi bendruomenės aplink dvasinius lyderius, mokėsi jogos, muzikos ir religinių tiesų.

The Beatles kiaušiniai

Man didžiausią įspūdį paliko apleistas jogo Maharishi Mahesh ašramas – tarptautinė meditacijos akademija, dar vadinama Chaurasi Kutia ašramu.  Tai tas pats ašramas, kuriame 1968 m. trancendentinės meditacijos mokėsi The Beatles grupės nariai. Šis periodas laikomas produktyviausiu grupės laikotarpiu, o Maharishi pasirinkimas kaip savo guru itin išpopuliarino šį Indijos dvasinį mokymą vakaruose.

Apleisto

Rašoma, kad Maharishi buvo puikus verslininkas ir talentingas derybininkas. Šios jo savybės atsiskleidžia tik priartėjus prie ašramo vartų. Ašramas pastatytas šventųjų slėnyje, džiunglėse prie pat Gangos upės. Ašramo tvora juosia 57.000 m2 teritoriją. Mus pasitiko senas luošas vienuolis, taip pat puikus derybininkas. Indai buvo įleisti nemokamai, o mums, saujai vakariečių, reikėjo susimokėti nediduką mokestį, berods 3 dolerių vertės. Vartai atsivėrė ir patekome į mirusios bei apleistos dvasinės buveinės paslaptį. Kažkaip netikėtai išsibarstėme, atsidūriau visai viena. Vakarėjo, viskas pamažu skendo prieblandoje, tolumoje girdėjau Rišikešo gaudesį ir šventas giesmes prie Gangos. Mieste buvo milžiniškas festivalis ir sujudimas, o čia visiškai ramu, tik džiunglių beždžionės ir paukščiai kartas nuo karto suklykdavo, suriaumodavo ar ubteldavo. Broviausi pro besiraitančius augalus, lipau trupančiais laiptais, kūno oda buvo pašiurpusi. Meditacijos celės ir atsiskyrėlių bungalai buvo pastatyti atokiau nuo pagrindinių pastatų. Šie nedudukai pastatai buvo kiaušinio formos. Pirmame aukšte buvo įrengtas mažytis miegamasis ir tualetas su dušu,  siauručiai laiptai vedė į antrą aukštą, skirtą tik meditacijai. Pradėjus giedoti, kalbėti ar dainuoti, garsas atsimušdavo į kiaušinio sienas ir milžiniškomis vibracijomis grįždavo į kūną. Savo balsu giedant galima buvo per kelias sekundes nukeliauti į kitas sąmonės būsenas. The Beatles čia meditavo, taip pat prisipažino vartoję narkotikus (dėl šio elgesio jie atsiprašė pastarųjų metų viešose kalbose).  Tai buvo viena iš nesutarimų tarp dvasinio lyderio ir muzikantų priežasčių, bet šalia buvo ir kita, tai Maharishi noras, kad 25 proc. pajamų, kurios bus gautos iš naujojo The Beatles albumo, būtų paaukoti Maharishi ašramui. Nors tuometinė įtampa išskyrė mokytoją su pupuliariaisiais mokiniais, tačiau dabar muzikantai tą patyrimą vertina kaip milžinišką dovaną asmeniškai kiekvienam jų ir visai grupei.

The

Be meditavimo kiaušinių, teritorijoje stovi milžiniški pastatai, panašūs į viešbučius ar sanatorijas. Jie pastatyti tam laikmečiui būdingu vakarietišku modernistiniu stiliumi, išpuošti rytietiškais motyvais, smailėjančiomis langų formomis, skulptūromis, mozaikų aplikacijomis ant grindų. Šiuo metu viskas subyrėję, ir tik mažos nuolaužos byloja apie buvusią prabangą.  Toliau džiunglėse įrengta sraigtasparnių ir mažų privačių lėktuvų nusileidimo/pakilimo aikštelė. Po pastatais milžiniški tamsūs koridoriai su gausybe celių, šiais labirintais patenkama į erdvias meditacines ir susirinkimų sales. Kai kurios salės turėjo atvirą sieną į džiungles ir už jų šniokščiančią Gangą.

Ašramas nunyko po 1988 m. Indijos valdžios iškelto teisminio proceso dėl mokesčių. Maharishi paliko Indiją, o jo valdos buvo konfiskuotos. Šis ašramas šiuo metu priklauso Indijos valstybei. Jei būsite Rišikeše, nepraleiskite progos jo aplankyti, kol ašramas dar visai nesunyko arba nebus prikeltas iš pelenų ir netaps milžinišku turistų traukos centru.

 

Jei neturite laiko organizuotis kelionės, žvilgtelkit į Kelionių Akademijos pasiūlymus.