Kaip jums patiktų viešbučių kambariai su kilimais ant sienų? Pusryčiams kotletai su makaronais ir kisielius? Karštas vanduo tik dukart per savaitę?
Kryme vyrauja šiek tiek kitoks požiūris į poilsį, tačiau čia tikrai nostalgiją pajus tie, kurie žinojo, bet pamiršo, kaip buvo prieš 20 metų, arba tie, kurie tiesiog ištroškę egzotiškų akimirkų.
Vos nusileidus Simferopolio oro uoste buvau visiškai priblokšta, sužinojusi, jog vieta, kurioje atsiimi bagažą – lauke. Vos ne viduryje miško pilna žmonių, laukiančių prie juostos atsiimti savo lagaminų. Kitas dalykas, kurį iškart pajutau – tai saldus Krymo oras. Ne veltui Krymas vadinamas geriausia gydykla Europoje!
Išėjus iš oro uosto mūsų laukė vairuotojas. Sėdom į žiguliuką ir apie 30 min. važiavome iki viešbučio. Iš karto dėmesį patraukė gamtos grožis, kalnai, žaluma. Nors vietiniai sakė, kad sezonas dar neprasidėjo, tačiau viskas atrodė vasariškai. Jau gegužės mėnesį čia buvo apie 30 laipsnių šilumos. Pirmas įspūdis viešbutyje buvo taip pat fantastiškas: ir viešbutis, ir kambariai – puikūs. Pagalvojau, kad Krymas tikrai vejasi Europos standartus, tačiau tai buvo tik pirmasis įspūdis. Kitą dieną prasidėjo mūsų tikrieji nuotykiai.
Atvykusi į pirmąjį kurortą Feodosiją (Rytų Krymas) pastebėjau, kad iki pirmojo sanatorijos korpuso reikia užkopti šimtus laiptelių ir kalnelių. Paklausiau gidės, kodėl taip? Juk žmonės atvažiuoja gydytis, kai kam gali būti sunku tiek eiti. Atsakymas buvo toks: tais laikais, prieš 40 ar 50 metų, sanatorijos buvo specialiai taip statomos, kad žmonės daugiau judėtų ir sportuotų. Viešbučiai čia – labai paprasti, tačiau teritorija aplink – labai graži ir žalia, pilna kadugių, skleidžiančių nuostabų kvapą. Pabuvusi pirmojoje sanatorijoje apie 15 min. pamaniau, kad ši vieta išskirtinė – seniai neremontuota, reikėtų atnaujinti baldus ir laminatą. Bet aplankiusi apie 10 sanatorijų supratau, kad Krymas – laiko mašina atgal į praeitį. Pavyzdžiui, pusryčių metu čia gauni kompleksinį maitinimą: kisielius, ryžių košė ir kotletai su makaronais.
Nors Jaltoje ar Aluštoje yra nemažai gražių viešbučių ir sanatorijų, tačiau čia ir kainos kaip Vakarų Europoje, nors kokybė kardinaliai skiriasi. Įsiminiau administratorę vienoje 3 žvaigždučių sanatorijoje. Tai buvo apie 70 metų senutė, griežtu tonu sakanti: „Prašom raktų nepamesti. Būtinai grįžkite 11 val. Karštas vanduo pagal grafiką“. Pradžioje nepatikėjome, kad viešbutyje, už kurį sumokėjome pinigus, teks laukti karšto vandens. Vėliau paaiškėjo, jog kai kuriuose iš jų karštas vanduo pasirodo tik du kartus per savaitę!
Pirmą vakarą Jaltoje kaipmat išsiruošėme į žymiąją pakrantę, kurioje vyksta įvairiausi renginiai. Ukrainiečiai labai mėgsta leisti laiką karaokė baruose – tai jiems mieliausia laisvalaikio pramoga. Daugumoje kavinių Jaltoje kainos gana aukštos, bet aptarnavimas labai keistas ir nustebintų ne vieną. Vienoje kavinėje padavėjas mums leptelėjo: „Tai gal jūs greičiau užsisakinėkite, nes mes jau ruošiamės eiti namo“. Toks požiūris daugumai europiečių neatrodo labai priimtinas, tačiau reikėtų į viską pasižiūrėti su humoru.
Vienas miestų, kuris panašesnis į Europą – tai Sevastopolis. Tačiau ir čia jaučiamas gilus sovietinis palikimas – Lenino paminklai, prospektas ir aikštė. Nors miestas ir šiek tiek modernesnis, bet žmonės gana ištikimai saugo sovietinių laikų atmosferą.
Jaunimas iš pradžių čia gal net šiek tiek nusivils, nes dažnai juk girdime, koks Krymas žymus savo gydyklomis, koks oras ypatingas… Bet kai pamatai viešbučių kambarius, lovas, dušus, kurių čia kartais būna vienas visam aukštui, tada supranti, kad šiame pusiasaly viskas keičiasi labai lėtai.
Kryme kai kurių 3 žvaigždučių viešbučių liukso samprata – tai kambarys, kuriame stovi senoviška rudos spalvos sekcija, veliūrinis minkštas fotelis, kilimas ant sienos ir toršeras su spalvotu ažūriniu užvalkalu. Viskas primena gerą Sovietų Sajungos butą. Net sunku pagalvoti, kad tai brangiausias viešbučio kambarys.
Tačiau ukrainiečių draugiškumas ir šiltas bendravimas atperka visus Krymo trūkumus. Net jei prisėsi vienas ant suoliuko, prie tavęs prieis žmonės, pasisveikins, paklaus, kaip sekasi, pasiūlys alaus.
Bent vieną kartą gyvenime tikrai vertėtų aplankyti Krymą dėl gamtos, saldaus vyno, draugiškų žmonių ir sanatorijų. Gydyklose dirba labai geri specialistai. Nemažai dėmesio ir pinigų skiriama pačios medicininės įrangos ir aparatūros atnaujinimui. Čia žmonės grįžta gana dažnai ir dėl įvairiausių priežasčių. Aš norėčiau grįžti į šį kraštą po kokių 20 metų ir pasižiūrėti, ar Krymas ir jo gyventojai vis dar tokie pat ištikimi sovietinio palikimo sergėtojai.
