Marokas. Žiemą saulę besivaikant III

mor_iii_konv

Termoterapija ir relaksacija

Kelionės sąskaitoje lieka vos kelios dienos. Iš Beni Mellal sėdame į autobusą vežantį arčiau Fezo priemiesčių. Bevažiuojant sutemsta ir mums išlipus kelių eismo patruliai perspėja naktiniuose keliuose tykančių plėšikų. Mūsų daug – tai nelabai ir bijom, traukiam sau per žvaigždėtą naktį ir nakvynei sugulame atokiau nuo kelio už akmeninės sienos.

Priešpaskutinę dieną betranzuodami atgal į Fezą sutinkame charizmatišką vyruką, kuris pasiūlo apsilankyti jo šeimininko namuose. Netikėta viešnagė buvo viena maloniausių Maroko patirčių, leidusi iš vidaus pažvelgti į paprastų Maroko žmonių buitį ir ūkį. Lauke susėdę ant kilimo pagurkšnojom saldžios mėtų arbatos, užsikąsdami pamėgta prancūziška duona ir pasiklausėm jaunuolio pasakojimų apie vietinę kultūrą, įdomiausias Maroko vietas ir jo ateities planus persikelti į Europą.

Suteikęs dozę naujų įspūdžių su primargintu žemėlapiu parveža jis mus į Fezą, kur prie Medinos vartų ir tarsi niekur nedingusius sutinkame saviškius. Pasisakom, kad vykstam už 20km nuo Fezo į Moulay Yacoub kaimą. Pavargusius kūnus nuprausti ir atgaivinti terminiuose šaltiniuose.

Jaukaus kalnų šarmo turinčiame Moulay Yacoub pirma į baseiną paleidžiame moteris, patys pasitraukdami atokiau saugoti jų kuprines. Mėgaujamės vaizdu į kalnus, vietiniai vaikai lenda su pasiūlymais pajodinėt ant asilo. Po pusvalandžio parsiranda atsigavusios merginos, apsikeičiame rolėmis.

Pirminis jų džiaugsmas pasirodo apgaulingas ir patys patekę į karščiu alsuojančią aplinką, suprantame kodėl: 10x10m dydžio baseine turškiasi milijonas marokiečių, o druskingas ir tamsiai rudas vanduo atsiduoda ne pačiais maloniausiais aromatais. Brendame į 60 laipsnių kunkuliuojančią kojų bei rankų raizgalynę ir joje praleidžiame apie 10min. Retais tarpais į baseiną įnešamas kibiras šviežio vandens, prie jo supuola euforijos apimtų žmonių būrys ir krykštauja tarsi išganymo sulaukę. Čia pat ant plytelių vietinis masažuotojas atlieka procedūras ir aplinkui laksto fotografas su naiviu įsitikinimu, kad prie išėjimo panorėsim įsigyti nuotraukų su savo nustebusiais veidais. Apie dušus belieka tik pasvajoti, tačiau bendra kūno savijauta po termoterapijos išlieka pakili. Susirenkame daiktus ir patraukiame vakarienės.

Maistas

Be darbo sėdintis kepėjas sutinka mūsų bandai paruošti maisto, pasiūlydamas patiems susipirkti norimų produktų. Už puikaus skonio valgius paliekame po 30 dirhamų. Pabėgę už miestelio, ant kalniuko įkuriam stovyklą ir užbaigiam atsipalaidavimo kupiną dieną.

Sudie, saulėtoji Afrika

Paskutinę dieną pradedam tranzuodami atgal į Fezą. Stoja lengvai, veža įvairus transportas, vienas vyriškis susižavėjęs prancūziškai šnekančia pakeleive ima siūlytis į vyrus ir dovanų palieka 100 dirhamų. Makaronų kabinimui nepasiduoda, o lengvai gautus pinigus lengvai ir išleidžia – dalis jų atitenka paskutiniam pavežusiam, dalis maistui. Paskutinį kartą aplankome Mediną ieškodami suvenyrų. Marokietiškų šlepečių formos pakabukų paimu už keletą dirhamų, mėtų puokštę – už vieną.

Nebuvome pirmieji, pasirodę Fezo oro uoste, ir tik iš tolo matėme su šunimis tikrinamas turistų kuprines ieškant nelegalaus produkto. Vokietijos oro uoste tikrina atlaidžiau. Weeze vėl gauname leidimą nakvoti oro uoste, šiuo atveju šia galimybe pasinaudoja visi keliautojai. Rytinis skrydis atgal ir mes atsiduriame sniegu pasidengusiame Kaune. Mintimis sunku sugrįžti į šaltą realybę.

Vėliau praeina dar gera savaitė, bandant susiprasti kas įvyko atitrūkus nuo lietuviško gyvenimo reikalų. Tolesni įvykiai tik patvirtina taisyklę, kad tokios kelionės ne tik suteikia krūvą neišdildomų įspūdžių, bet ir reikalauja papildomos reabilitacijos, kol mintys vėl susidėlioja. Be to, tokios kelionės lengvai tampa priklausomybe ir keičia požiūrį į savo gyvenimą, troškimus, laisvalaikį.

Egzotinių – pažintinių kelionių pasiūlymai į Maroką