15min. straipsnis

Šis kelias apdainuotas dainose ir įamžintas specialiai kurtuose televiziniuose serialuose. Laiko jam įveikti prireiks tiek, kiek truktų šešis kartus nusigauti pirmyn-atgal nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Žmonės jį vadina kelių motina arba pagrindine Amerikos gatve, bet visada susikalbėsite šį plentą įvardindami tiesiog „Route 66“. Kalbama, kad jei jo neįveikei, tai Amerikoje taip ir nebuvai.

Kelias, jungiantis rytų ir vakarų Ameriką

Prieš kone šimtą metų atidarytas kelias iškart tapo pokalbių objektu. Nieko keisto, juk jis sujungė visą Ameriką. Iš rytuose, prie Mičigano ežero įsikūrusios Čikagos, galėjai pasiekti tolimiausią vakarų tašką – Ramiojo vandenyno skalaujamą Los Andželą.

Legendiniame plente visą laiką vyko intensyvus judėjimas, bet didžiausi srautai pasirodė 1930-aisiais, kuomet dėl intensyvių dulkių audrų nustekentų valstijų gyventojai ėmė migruoti į vakarus.

Beveik 4 tūkstančius kilometrų nusidriekusį „tiltą“ ypatingai pamėgo smulkūs verslininkai, pasirūpinę, kad kiekviename žingsnyje keleiviai gautų visko ko geidžia širdis.

Senovinės degalinės, neįprasti tiltai ir jaukios užkandinės

Nuo senų laikų įprasta manyti, kad kelias prasideda pačioje Čikagos širdyje, bet iš tikrųjų „Route 66“ pradžią žymintis kelio ženklas stovi šiek tiek atokiau centro – greitkelyje „Lake Shore Drive“.

Jei nepasirūpinote pilnu kuro baku, pavažiavę gerus šimtą kilometrų pasieksite mažą jaukų Odilo miestelį, kuriame rasite ketvirtojo dešimtmečio viduryje pastatytą degalinę. Vos po kelių minučių stabtelėjimo prie istorija alsuojančio trikampio stogo namelio, nauja jėga pajudėsite iššūkių link.

Keliaudami toliau pasieksite „Chain of Rocks“ tiltą, įsimintiną ne 200 metrų aukščiu ar 1,5 kilometro ilgiu, bet savo neįprasta forma. Viduryje jis pasisuka 22 laipsnių kampu ir per kelias akimirkas leidžia atsidurti kitoje Misisipės pusėje.

Tiesa, jei anksčiau jis nuolatos buvo pilnas pavargusių keliautojų, tai šiandien fotokameromis ginkluotų turistų. Prieš penkiasdešimt metų uždrausta juo keltis automobiliams, o ši privilegija palikta tik pėstiesiems ir dviratininkams.

Kol neišvažiavote iš Ilinojaus valstijos, būtinai užsukite į „Dixie Truckers Home“ kavinę. Muziejinės vertės plakatai čia kviesdavo mašiną palikti mechanikui ir tuo metu pasivaišinti arbata bei sumuštiniais. Tuomet jie viso labo tegalėjo pavalgydinti šešis atvykėlius. Šūkis „net toli nuo gimtinės, jūsų laukia namų šiluma“ sužavėjo keliautojus ir miniatiūrinė užkandinė tapo rimtu pakelės restoranu.

Vietoj spartaus interneto – rašomoji mašinėlė

Misūrio valstijoje akį patrauks užkandinės, senovinių automobilių, pastatų ir manekenų ekspozicijomis atkūrusios senąją „Route 66“ dvasią. Stabtelėję pasijusite lyg laiko mašina grįžę į XX amžių – preciziškai atkurti viešbučio kambariai, valgykla ir net patiekalų receptai. Juokaujama, kad ieškantys spartaus interneto bus šiek tiek nusivylę, tačiau jei leisis į kompromisus, rašomąją mašinėlę pasinaudoti tikrai galės.

Po trumpos pertraukos kirsite Kanzaso sieną. Išilgai Amerikos nutiestas kelias šioje valstijoje turi pačią trumpiausią atkarpą, tad susipažinimui su vietiniais vaizdais turėsite vos 20 kilometrų.

Nors šį atstumą įveiksite vos per keliolika minučių, „Four Women on the Route“ iškabos praskrieti nepavyks. Ši vieta tiesiog dvelkia animacinio filmo „Ratai“ nuotaika. Jo kūrėjai pasiskolino čia stovinčio, kadaise šachtų darbams naudoto vilkiko personažą, o savininkės populiariu tapusį veikėją pagerbė specialia atributika.

Kaubojų laikus menantis muziejus ir mėlynojo banginio statula

Be galybės įvairiausių pavadinimų, „Route 66“ žinomas ir kaip Willio Rogerso greitkelis. Kaubojaus, aktoriaus ir humoristo vardą čia įamžino ir pačiame kelio viduryje, Oklahomos valstijoje, stovintis memorialinis muziejus. Tai dar viena vieta, kur sustoti privalo kiekvienas, norintis įkvėpti dar daugiau istorijos detalių.

Jei muziejai nežavi, visai netoliese rasite vandenyje plūduriuojančią mėlynojo banginio statulą. Prieš 40 metų vestuvių metinių proga vietos menininkas jai paaukojo 3000 valandų rankų darbo. Tarp keliautojų pasklidus žiniai, prie vandens telkinio sugužėdavo minios smalsuolių.

Meninėmis instaliacijomis pasitinkantis Teksasas

Nors filmuose Teksasas vaizduojamas kaip valstija, apgyvendinta nemanieringais kaimiečiais, kelionėje pasitiks kitoks jo veidas. Menininkai čia paliko gilų įspaudą – šalikelėje, pusiau į žemę įkasė nosimi į viršų žiūrinčių kadilakų. Vienoje eilėje surikiuota keliolika mašinų, pasakojančių apie šios markės automobilių evoliuciją.

Įvairiomis spalvomis išmargintas meno kūrinys įkvėpė ne vieną dainininką. Bruce’as Springsteenas visą pasaulį užkariavusiame albume „The River“ skyrė jam vieną kūrinį, Anglijos rokeriai „Supercharge“ šios vietos nuotrauka padabino albumo viršelį, o „Atomic Tom“ muzikantai kadilakų fone nufilmavo vaizdo klipą.

Amerikos indėnų ir ispanų kultūrų mišinys

Po ilgos kelionės pasiekę Naująją Meksiką, turėtumėte pasijusti lyg jūra persikėlę į naują žemyną. Čia susipynusios Amerikos indėnų ir ispanų kolonialistų kultūros, tad nenustebkite, kad sustoti kviečiančios užeigos dabinasi kaktusų ir vigvamų atributika.

Tiesa, norintys pajusti tikrą Amerikos vakarų dvasią pastogės ieškosi Arizonos valstijoje įsikūrusiame Wigwam Motel“. Abejojame, kad čia surasite autentiškų čiabuvių būstų, bet stilizuotus ir naudojantis naujausiomis statybų technologijomis pastatytus vigvamų formos namus garantuojame. Kalbama, kad šią vietą ypač pamėgo keliautojai, tad norėdami nakčiai priglausti galvą užsiregistruokite iš anksto.

Įveikus 4 tūkstančius kilometrų ir už nugaros palikus 7 valstijas, ženklai, pranešantys atvykus į Kaliforniją, bus tarsi dieviška palaima. Jei apsilankėte vos keletoje pakelės užkandinių, likusioje 500 kilometrų atkarpoje pasistenkite ištaisyti šią klaidą.

Egzotinių – pažintinių kelionių pasiūlymai į JAV