Mongolijoje gyvenanti Dukha (dar vadinama Tsaatan) gentis, nepaisydama atšiauraus klimato, taigoje klajoja jau tūkstančius metų. Dabar senąsias tradicijas puoselėja vos 44 šeimos, kurių narius į miestus pradeda vilioti palankesnės gyvenimo sąlygos ir nykstantis pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
Šiaurės elnias – ir vakarienė, ir šeimos narys
Šiaurės elnių svarbą Dukha žmonėms įrodo dažnai kartojamas posakis, jog išnykus šiems gyvūnams jų kultūros laukia pražūtis. Raguočiai klajokliams – ne tik pagrindinis maisto šaltinis, bet ir gerbiami šeimos nariai. Tsaatan tiki, jog juos su žvėrimis sieja dvasinis ryšys, tad priklausydami vien nuo gamtos sąlygų, pastarieji jaukiai jaučiasi net ir atšiaurioje taigoje.
Nors gentainiai išmoko prisijaukinti ir kilniuosius erelius bei vilkus, šiaurės elniai išliko ištikimiausiais jų padėjėjais. Kadangi rogės netinka kalvotoms ir grumstais padengtoms vietovėms, vietiniai didinguosius raguočius pasibalnoja. Tiesa, gyvūnus pratinti reikia jau nuo dviejų metų, todėl nenorėdami apsunkinti elnių, ant jų nugarų sodina ir dresūrą patiki jauniausiems Dukha nariams.
Elnius vietiniai skerdžia itin retai – vos keletą per metus ir tik tam, kad turėtų šiek tiek mėsos bei žiemai būtinų šiltų rūbų. Labiausiai Dukha vertina maistingą patelių pieną, iš kurio moterys gamina sūrį ir jogurtą. Gyvūnų ragai gentainių rankose virsta įmantriais įrankiais, o išmatos keliauja į nuolat liepsnojančias krosnis.
Pluoštus pinigų laiko tarp kasdienių įrankių
Nors iš kelių šeimų sudarytomis grupėmis Dukha žmonės klajoja po milžinišką teritoriją, Tsagaan Nuur kaimelyje gentis suteikia progą į jų gyvenimą pažvelgti iš arčiau. Turistai sutinkami itin svetingai, tačiau penkių žvaigždučių viešbučių čia nesitikėkite. Svečiai, kaip ir vietiniai, apnakvindinami iš beržų suręstose jurtose, kuriose nakčiai tiesia ne minkštutėlį čiužinį, o iš elnio odos pagamintą paklodę. Be to, gyvenvietė įkurta taip atokiai, jog kelionė čia užtrunka mažiausiai 15 valandų.
Nepamirškite, jog į svečius priėmę Dukha žmonės tikisi, jog viešnagės metu paremsite čionykštę bendruomenę. Tiesa, toks turizmo plėtojimas pamažu naikina Tsaatan tradicijas – apdovanojami moderniais daiktais jie pamiršta pirmykščius įrankius. Gentį spėjo aplankyti ir daugybė filmų kūrėjų, kurie už egzotiškos kasdienybės įamžinimą paklojo krūvas pinigų. Keletas gentainių jais pasinaudojo ir išsikėlė į miestus, tačiau dauguma banknotus, kaip nieko nereiškiančius popierėlius, laiko tarp kasdienių rakandų.
Aplankyti unikalią Dukha gentį norisi kiekvienam, tačiau prieš išsiruošdami į kelionę prisiminkite, jog neatsakingas vizitas gali atnešti nemažai žalos. O jei visgi nusprendėte leistis į egzotišką išvyką, nepamirškite šilčiausių pirštinių ir kailinės kepurės – čia termometro stulpelis nukrenta iki -40°C.
Na, o jei visgi nesiryžtate patys klajoti po nepažįstmą šalį ir mieliau renkatės ekskursijas su grupėmis bei gidais, keli pasiūlymai kelionėms į Mongoliją jums:
Egzotinės – pažintinės kelionės į Mongoliją»
